dėl vėjo

žaidėm.
nes vėjui nerūpėjo
šukuosena už šimtą frankų
jis pasimiršo
ir pardavė sielą
it paršą.

bėgom.
juodiems vabalams nerūpėjom
nes slapstėsi jausmas
taip kaip visad
bijojo jis
vėjo.

ir jausmas išėjo
o vabalai liko
bet nepailgę pabėgo
nes pamiršo kepurę
kuria dangstės nuo
vėjo.

likom.
tik mes, o ne jie
nes delnuos šiluma
nesuprato
baimės eilių
ir tylėjom.

susivėlę mes barstėm
kavos pupeles
ir vangiai kalbėjom
nes užteko mums
. vėjo.