Eilėraštyje gilus/tačiau parsmingas miniatiūrinis vyksmas/'Mes mirėme iš Pavydo'/paprastuoju požiūriu galima kalbėti apie žmogiškosios prigimties tragedija/jo 'antžmogišką' veidą/žvelgiant gilniau galima parafrazuoti Nyčės filosofija:'Dievas mirė'/tačiau už žmogų/arba del žmogaus.
Deja nepasidarėme mažiau pavydūs/šioje strofoje atspindima pagrindinė lyrinio 'aš' mintis/miniatiūrinis momentas/gyvenimo ciklas/žmogaus blogoji ir antžmogiškoji prigimties kaukė...4
Neretai tavo cikle apsireiškia pats Dievas. Žinai, mano nuomone galėjai sužaisti su pirmu sakiniu asociacijomis, bet tada keistųs stilius... Neblogai, lengvai ir suprantamai, nepini kažko riebaus, nes tokiuose tekstuose to nereikia. Manau neblogai susitvarkei.