Žuvys

Vedžiausi ją užšalusios upės pakrante tamsų žiemos vakarą.
-Upėje nėra vandens.
-Bet yra kelias.
-O kur jis veda?
-Link jūros.
-Ar žuvys keliauja į jūrą?
-Ne. Jos nežino, kas yra jūra.
-Ar jos mato saulę?
-Jos nežino, kas yra saulė.
-Iš kur žinai?
-Man yra tekę ten būti.
-Kalėjime? Po ledu?
-Ne. Tamsoj.
-Ir tu buvai nelaimingas?
-Aš žinojau, kas yra saulė ir jūra, o upėje nebuvo vandens.
-Bet buvo ledas. Kelias.
-Tai kelias upei, ne man.
-O šerkšnas? Saulėlydžiai? Sniegas?
-O tai ne žuvims.
-O kas mes?
-Mes gamta. Mes žuvys.
-Laimingos?
-Galingos.
-Mylinčios?
-Galingos. Žudančios.
-Kitas žuvis?
-Dažniau save. Upę, kuri mums nepriklauso. Viską.
-Mes griauname?
-Viską.
-Bet kodėl? Koks tikslas?
-Norime pamatyti jūrą.
-Bet kokia kaina?
-Bet kokia kaina.
-O kitos žuvys?
-O  kitos žuvys nežino, kas yra jūra...
Vedžiausi ją užšalusios upės pakrante tamsų žiemos vakarą.