Aš pralaušiu ledus tylėjimo
nebylioms lūpoms gyvybės
įkvėpsiu
per ilgai surakinti nelaisvėj
Mano Žodžiai kalbėti
pamiršo...
Mano Žodžiai dar baisiai
džeržgia -
taip rūdys po truputį byra
aštrūs gerklėj stiklo gurkšniai
po vieną
nedrąsiai
prabyla
paklausyki kalbėjimo mano
kuris amžius tūnojo vienatvėj
paklausyk
ir išgirsk kaip šį kartą
balandžiu pro narvo virbus
prasibrauna
ar girdi kaip grandinės nudyla
kurios gerklę užspaudusios laikė -
mano šauksmas vilku
išsiliejo
net mėnuliui nusvilino kairę
paklausyki manęs ir išgirski -
Mano Žodžiai
upeliais
vilnija...