Man - tai šventa

Gal niekas gimti nenorėjo,
Gal vėjas nušlavė šlavėjus -
Taip tuščia gatvėje? Į matmenį
Nesutelpu. Ir nieks neatmena

Ar aš, ar rytas nusigėrė
Ir kas pažadino ta žvėrį,
Akių vyzdžiuos ilgai tunojusį.
Pabėgs langais lėti atodūsiai,

Paleisiu juos, vistiek negausdysiu.
Gatve nueisiu neapaugusia
garsais byrėjimo nei centais.
Gal juokas ima? Man - tai šventa.

Klausysiuos miestas ryto šūkaus,
prašydamas arbatai cukraus.
Žarnyne gatvių susipynęs,
neleisiu vėl praleist kavinės,

akių liūdėjimui nei ilgesiui.
Ne savo skruostus pelkėm vilgysiu.
Savęs ieškosiu, rytui - argumento.
Gal juokas ima? Man - tai šventa.