Lėlei (Mergaitei turėjusiai beprotybių)

Tėvai nupirko mergaitei gėlėtą suknelę,
Kai daktaras jos mažytes ligas nusipirko.

Sugrįžo. Miegojo vilnonio kilimo gėlėse.

Rytais, balų purvo pėdutėmis
Puošdavo kelią link pusryčių stalo,

Arbatos negerdavo, ja minkštindavo duoną.

Saulėje, su spindulių katinais
Gaudydavo miegančius jonvabalius - luboms puošti.

Dienai po naktim pasislėpus-
Įsegdavo žvaigždes į obels šakas,

Apsiavus mamos aukštakulniais -
Ravėjo daržoves ir laistė žydinčias piktžoles.

Kai naktinę pamainą dirbantis vėjas klausė: kodėl?
Ji nušluosčiusi jam prakaitą, tyliai pratardavo: pas mus žmonės taip žemę dirba.

Niekada nenešiojo suknelių –
Nebyles lėlės, saugančias daržą puošdavo.

Tėvai nupirko mergaitei gėlėtą suknelę,
Kai daktaras jos mažytes ligas nusipirko...