per toli nuklydę
Jericho trimitų garsai
suranda tavo ausį
netikinčią stebuklais
sugrubusius pirštus
dar neįleistus į pervertą šoną
ir priverčia prisiminti
kad eini vandeniu
suki nugarą vėjui
padvelkusiam iš Judėjos
nustebusi sustoji
veidu į vandens sieną
už kurios girdėti
karo vežimų bildesys
atrodo tau pats metas
pamesti suskaičiuotais plaukais
uždengtą galvą
nuo gailestingųjų samariečių
pašaipių žvilgsnių
po vandeniu
o tu tik krūpteli pašokus
ir tris kartus išsigini
išpilto prakaito
netiesa
kad tai tik sapnavai
nes šis martinio stiklas
tau paskutinis