Įeina nerimas kaip draugas,
Šypso,
Kabinas į parankę
Ir deda baltą galvą
Ant peties.
Ir sminga žodžiai
Adatom į panages
Kol pasiduodu,
Pradėtą abejonę klusniai girdau
Syvais nevilties.
Nutįsta sienom
Purvini šešėliai.
Kaip šaltą ginklą
Tylą rankose laikau.
Baisia jėga prabils
Ilgai džiovintas parakas,
Jei tavo ramios akys
Šiąnakt neprišauks lietaus.