Nelydėk manęs,
Aš viena eisiu
ir neilgam.
Tau tos valandos pralėks
kaip varnos,
Kai prieš saulę prisimerksi
(gėlių)
ant palangės.
Aš surasiu vietos
(dabar visur taip tiršta žolynų),
prisėsiu.
O mano širdis daužysis
iš nekantrumo.
Kaklą paskaus -
jis ateis.
Gal rytoj.