Strazdanota mergaitė

Saulė pirštų galiukais atsargiai
Deda jai naują taškelį:
Jeigu medžio amžius skaičiuojamas rievėmis,
Tai jos, tikriausiai, - strazdanomis.
Ir nuteka veidu tas laikas,
Saulės delne sunokintas,
Vėjo ausy pasėtas...

Nebereikia jai naktį veidrodžio:
Pažvelgus į žvaigždėtą dangų,
Mergaitė mato ten save-
Iš kur tiek daug žvaigždžių spingsulių?
Mažyčių taškelių,
Saulės delnuose sunokintų,
Vėjo ausy pasėtų...

Iš gyvenimo.