Pavargusios stiklinės akys po žeme

Aš kartais stebiu medžius
Pavargusius nuo mėlynai pilkų akių
Sunkius ąžuolus
Apipintus žvejų tinklais
Saulėje džiovintais
Aš kartais kalbu
Nors lūpos sustingo iš šalčio
Seku pasakas
Apie dideles egles palei
Raudoną mišką, samanom apaugusį
Aš kartais regiu
Laimę žmonių
Juodo marmuro plaukais
Sugrubusiom rankom
Nešančius pageltusias knygas
"Apie vasario saulę"
Aš kartais užmirštu
Vardus upių
Nemunan kadais tekėjusių