Drugelių Paišytoja

Drugeliai sparniukais plasnoja
žalias, raudonas, geltonas...
o šitas, matai? Stebuklinis
(aš jį paišiau)

Mano suknelė balta balta
Saulę atspindi
ir atrodo,
kad gėlės pražydo pasižiūrėti

Aš viską žinau,
kai dangus į saulę glaustosi
tik niekaip neatsimenu
ar liepa prieš birželį
ar po

Mergaitės šviesiais plaukais
vardas -
Auksė

Tu nepastebėjai,
bet jos akys mėlynos

kaip jūra
kaip neužmirštuolės

(neužmiršk)

Tai svarbu
ir tu svarbus,

Pasauli

Ir lengva lengva pasidaro,
kai baltą suknelę
saulė atspindi

ir kai debesys
apsiplunksnuoti nepamiršta



nusišypsojau
ir pakilau - - -