Vienos akimirkos eskizas

Kambarys nugyventas raudonai
Ir puodelis lig dugno pripiltas,
Tavo laisvo gyvenimo tonai,
Mano skraidančios pasakos tiltai.

Šaltos rankos, paletė, teptukas..
Vėl gyvenimo spalvą nutapo,
Nors ir greitai pavasariai sukas,
Nors likimas šedevru netapęs.

Žvilgsnis pusaklis kyla į dangų-
Tavo akys žalesnės už saulę
Lyg kačiukai sukibę už rankų
Akvarelinį lieja pasaulį.

Mūsų tango be pagreičio sukas,
Tylūs kūnai pro potepius slinksta,
Tik naktis pasislėpusi ūkuos
Amžinybėje niekad nedingsta.

Kai už lango pražysta alyvos
Ir geluonį į širdį suleidžia,
Mūsų geismo mėnulis pakyla,
Sulinguoja ir miršta be veido.