*    *    *

Snaudžia takas krešuliais pavirtęs,
Senas namas atviru glėbiu
Tyliai supa pakabintą svirtį
Medžio kartės tįstančiu laibiu

Nubėgiotas kiemo žalias veidas
Išsūpuotas vargo skaidromis,
Ir iš tolių atskambėjęs aidas
Po berželio žalio skaromis

Vilnone močiutės laukas miega –
Žydinčios pakalnėj obelies
Ir vakaris vieškelis paliegęs
Tik prašvitus saulėn įsilies

Supasi padangės kreivas skliautas
Žvaigždžių blyksniais, ryto rasomis
Ir į širdį su namu įaustas
Kojomis vaikystės basomis...