Mano ateities eskizai - tikslūs,
Ryškios linijos ir plieno skambesys,
Abejonės ar punktyrai nyksta -
Realistė. (O rytoj vėl lis?)
Savo kelią nusibrėšiu tiesiai,
Nepaklysiu, nesuklupsiu - nevalia,
Sentimentai palikti pavėsy,
Kam gi jie, kai kompasas šalia?
Vietos tau eskizuose neliko,
Netilpai į rėmus. Ir gerai.
Princai nuo baltų žirgų nulipo,
O lelijų vietoj - stagarai...
Tik, žaibams nutykinus gan eikliai,
Netikėtai pakiša man koją
Draugo balsas (lyg durklu - taip taikliai)
"Nesakyk, kad niekad nesvajojai... "
Ir pakvimpa plieno gijose lelijos,
Realizmas plaukia upėje su luotu,
Ne, aš neverkiu, čia gal... tik lyja.
Čia lietus. Ir kas, kad...
Neplanuotas.


Mrr Drugelių Paišytoja





