Ši diena jau niekad nesibaigs:
pusryčiai sukepusių kriaušių spalvos,
benzino kvapas per pietus,
už butelio pasislėpus žvaigždė vakarinė.
Net miegas dienos nenutrauks,
tik sapnuose pamatysim
iš kelio išklydusią rytdieną,
kuri išaušta kas naktį
valandoms susilydžius į tempiamą gumą,
pilkai baltą ir lipnią
kaip nužydėjus asfalto raukšlė,
pasislėpus po vidurnakčio dulkėm.