aptrintas pianinas
ir nusilupę dažai
tirpsta po gabalėlį
miesto inkubatoriaus glėbyje
kaip pirmieji spragsintys
geltono žiebtuvėlio
gyvybės akordai
šalia
neįskaičiuotas lagaminas
ryja flirtuojančias dulkes
čia
ne vienuolynas
tačiau ir mes pametę būtąjį laiką
galvojam apie mirtininkų ikonas
kvailas gegučių giesmes
ir ištrykštantį vaiskumą
nuspalvintos tylos
ciniškai paliktos
kad rastum