Pasiryžusiam

Atsiplėšti nuo žemės- tik tiek-
Bent vienu sužalotu sparnu,
Ir, jei galima dangų aprėpt,
Tu aprėpsi savuoju šauksmu.

Kraujo lašas nuplauna dėmes,
Pasimiršta, kas buvo ne taip.
Išsitiesęs skrendi ir matai:
Ne dėl to šitiek laiko buvai.

Nesvarbu, kas praėjo, kas bus-
Šią akimirką tu dar esi.
Jei aprėpiamas šitas dangus,
Vienas mostas- ir tu jau tenai.