Miškas pro ašaras

Įstringa ne tai, kas praplaukia kaip šventė
ir lengvą iliuziją siūlo dykai,
lyg švytintis laivas pro nuogą pakrantę,
kur lanstosi vilksos ir moja vaikai.

Įstringa ne jūrų, kalnų keistenybės,
ne rūmų portalai, pilių pamatai.
Įstringa tas miškas, kuriam pasiklydęs,
tu nieko pro ašaras nebematai.

Raudona ir žalia, ir juoda sulietos
į skaudų oranžą. Įstringa ir tiek:
tas oras, tas garsas, tas veidas dėmėtas -
tas miškas pro ašaras. Ligi mirties.