Ant Urbo kalno

ant Urbo 
kalno žolė aštri
kopiant skutasi mano kojų gyvaplaukiai

nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras Urbšys
mano gyvaplaukius grėbia
į  kupetas

nuo mažens mėgstu daug vaikščioti
ir po kalnus ir po lygumas
žinau kad tai yra sveika

o ant Urbo kalno nauda dviguba
vienas žingsnis -sveikata
kitas žingsnis –kupeta

taip naudingai vaikštinėjant po kalną 
girdžiu ponas Urbšys man šaukia
„užteks sūneli užteks-
pasilik gyvaplaukių kitam kartui“

pasižiūriu į kojas-
tai vienur tai kitur nenugyvaplaukiauta

„man nesunku“- sakau-
„galiu dar vienai kupetai privaikščioti“
„užteks sūneli užteks- aš jau senas pavargau grėbti“

nepriklausomos Lietuvos ministras Urbšys
grėblį sunkiai ant peties užsikelia
atsisveikindamas linkteli

žvilgsniu lydžiu tolstančią
nepriklausomos Lietuvos ministro galvą
paskui į krūmus besileidžiančius grėblio dantis

jiems pranykus pasižiūriu dar kartą į kojas-negražu-
nenuskusti gyvaplaukiai salomis išsibarstę

negaliu taip nuo kalno nulipti ir prieš visą miestą apsijuokti
todėl vaikštau ant kalno toliau
kol nuo kojų nusigremžia paskutiniai gyvo plauko akordai