Trečiadienio naktimis, kai neiname miegoti///

Maži žmonės dulkėtais triukšmais žaidžia miesto
širdimis///
Šokinėja ritmu nuo stogo ant tilto, nuo,
upės ant praeivių plaukų ir lūpų, lūpų, lūpų, žandų,
paskęsta ašarose ir vėl užgimsta tarp grindinio akmenų.

Šoka toliau///o po jų kojom pražysta švininiai azalijų
žiedai///mažos moterys dainuoja po traukinio bėgiais,
bėgiais, bėgiais, bėgiais išbėga į jūras ir debesis,
kur ieško pavogto grožio/

  Sugedo gatvės žibintas///geltonas medus taškosi
nakties ore/blaškosi juodi maži žmones///nešasi
pavogtą pieną ir vyną, kraują ir duoną// iš nukirptų
nagų pragare jie pasiūs tau apsiaustą


//nekirpkite nagų sekmadieniais///