Mergaitė kaimynystėje serga

O kai mergaitė kaimynystėj serga,
nė šunys nebeloja tiek, žinok,
kai eina, rodos, pats Brisiaus galas eitų.

Taip panašiai kaip žmonės tie,
kur nė nepasisveikinę prasmenga,
kur neišpainioti tokie,
kaip Gordijaus mazgai - mergaitė sako,
ir, rodos, tavo žemėj, gal prie vežimo tavo
o gi vis tiek tokie nebylūs likę.

Taip kaip ir tu, sakau.

O ji tik vėlei vėjui užsimerkia
ir renka užantin gėlėtan boružes,
paskui ištiesus smilių, laukia odisėjų.
Ir šnabždas juodvi su karvyte Dievo,
ir sako jai, kad skristų, skristų boružėlė

o aš vis - gi tavo vaikai verkia,
čia tavo vaikia verkia.

Tik kalvio dukros verkia, sako, tik kalvio dukros
ir tik, kai kalamoji lenkia ir mes gal kartais,
kai nebežiūrim, kad kito dangūs griūva
gal dar žemiau, nei tavo.