Labas, mielasis.
Šiandien nupirkau dvi dešimtis kiaušinių. Deja, beskubėdama grįžti, keturis sudaužiau. Liko šešiolika. Iš dvylikos iškepiau Tau kiaušinienę su kumpiu, smulkiai papjausčiau svogūnėlio, kaip Tu mėgsti, ir laukiau... Paklojau lovą, patalynę iškvėpinau jazminų aromato aliejumi ir laukiau...
Kas pusvalandį šildžiau orkaitėje kiaušinienę, tepiau lovą jazminų aromato aliejumi, ryškinau lūpas ir laukiau...
Tu neatėjai, brangusis. Liūdesio ašaros galop persūdė skoningai paruoštą kiaušinienę ir teko ją išmesti per virtuvės langą, prie kurio visą vakarą Tavęs pralaukiau, ir ten ją akimirksniu sušveitė išbadėjusios katės. Lova taip ir liko nepaliesta, užmigau virtuvėje, savo šviesią galvelę pasidėjusi ant palangės, o ne ant Tavo ritmingai besikilnojančios krūtinės.
Kitą kartą pasistenk ateiti. Išvirsiu koldūnų su grybų padažu, kaip Tu mėgsti. Tik labai nesivėlink, nes žinai, kad kelis kartus šildomas valgis praranda daug vitaminų.
Tavo mylinti Marta.