Apie tetas

Mano senos tetos vasarą, po lietsargiu,
pievoj kaip ir visos: su žiedais, su žole
iš lašuoto puoduko, kaip kalaitės įmerktais
liežuviais, lakdavo laukinių obuolių vyną

Tetos mėgo vasarą
ir vasara pamėgo tetas, jų saulėtus
sijonus, skardų juoką iš puodukų

Vynas pats išdžiūvęs kaip vanduo
palikdavo jas apsvaigusias pievoj
ir jos savo kalbom vaikščiodavo po
kaimynų namus, svetimus vaikus
suskaičiuodavo utėles jų galvose

O aš, išlankstyta iš popieriaus skiautės
iš karvės pasiskolinus nieko nemačiusį žvilgsnį
žiūrėdavau kaip girtos tetos tirpsta savo iliuzijoj
išbraidydamos tiek žavesio, kiek jo suvokė

Vienas po kito
vakaro apvalkale krito prinokę laukiniai obuoliai
į senstančią vasarą