Tau išeinant pakėliau pasaulį
Pažiūrėt iš arti
Mažo rudenio didelė saulė
Bet tokia nekantri
(vos dienai praėjus, iškart nusileido)
Apsiklojęs lietumi seku tau iš paskos
Kad tik nepanorėtum sustoti
O jei taip nutiks
Atsistosiu sulinkęs už saulėlydžio
Ir į akis tau užmiegant žiūrėsiu
(dėkoju sau, kad Tave sukūriau)
Pažadėjau tavęs nesulaukti
Savo pažado netesėjau
Tau sugrįžtant namo
Apsimečiau rudenio vėju
(kaip gerai…kad manęs nepastebėjai)
Kai eini pasitikti laimės
Tau lengviausią kelią parodau
(Ir paslapčia pavydžiu tavai svajonei)
(kai ją apglėbęs bučiuoji)
Supratau, kad manim netikėjai
Tokio skausmo nesu dar patyręs
Mano viltys sniegu išbyrėjo
Mano ašaros paukščiais išskrido
(na nejau tu ir jų nematai?)
Nuėjai per pasaulį iš lėto
Geresnio likimo paprašęs
Kaip galėtų gyventi likimas
Jeigu Tau jo nebūčiau parašęs?
(ar žinai kaip man šią amžinybę sunku)
Aš Tave į namus pasikviesiu
Mums yra apie ką pakalbėti
Apie meilę, gyvenimą, tiesą
Tik tada tu manim patikėsi
(Laukiu. Ateik)
-------------------------------------
Pagaliau pas mane atėjai
Pavaišinsiu tave džiaugsmu
…tavo motina verkia šalia…
"Per anksti išėjo mano sūnus"
(Atleiskit, madam, pavargau jo laukti…)
--------------------------------------
Miega gulbės ant debesies
Tave atgal palydėjau
Nes gyventi norėjai išties
Mano sukurtą pasaulį mylėjai
(o manęs pamilt negalėjai)
Kai į mane pažiūrėsi
Žvaigždes iš saujos bersiu
Kad norus galvoti galėtum
(o aš ištversiu... kaip nors... ištversiu)
----------------------------------------
O KAS MAN LAIMĖS PALINKĖS?