Akyse regiu, jog laistau tave
Gervuogių vandeniu.
Šlampantys tavo pečiai ir nugara.
Nubėga ja visas pluoštas švelnumo.
Atbėgu nešinas vėl pilna sauja,
O tu susigūžei į gražų žiedą
Ir tavo šilčiausiam susikirtime
Spurda besiblaškantis drugelis.
Jo sparnų judesiai puošia tavo šlaunis.
Akimirką aš šiuo vaizdu gėriuosi.