Juodžiau už naktį žydinti

Juodžiau už naktį žydinti naktis bemiegė -
patvoriuose trilapis sapnas tradeskantės,
"Aš sudaužiau sonetų pynę ratuos Dantės... “-
sulipę lūpos šaukia tėvą,- „Alighieri... ".

Ant linijos delnų atpūsk aguonos dievą:
            drugelis dilgėlinis gieda ...

Remkis.


Savam žvaigždynui išperėjęs žalią sielą,
Basio ant slenksčio apkabino gipso šunį.
Po varnalėšų skėčiais kiauras snapas guli,
ant skrybėlės šiaudelio skruzdės miega.

Jis praveria duris, nors jų nėra – tik siena:
            kaštonas įkrenta į sniegą....

Šūviai.


Tuščių vokų pagelsta popierius – ne gėda-
įtempkim venas nuolankaus skambėjimo,
trieilis prisileido į tinklainę mėlyno 
vandens - gyvenimas skaidrus iš šono bėga.

Pakaušius skutam, aš jo klausiu: „Vienas
      skiemuo gražiau už kitą spiegia ?.. “

"Vėjas".