tylus šlepsėjimas

taip ir teka tolyn
                  šypsenos
pūkų takeliais
        kai atidarau duris
ir tyliai tyliai
            laukiu kol užeisi
nes taip galiu ir likti
  kartoninej dežutėj 
                neišpakuota
bet žinau
  kad dabar tyliai miegi
              ir man gera
kad apkabini ir nebeieškau
        to, ko nepažįstu
        to, ko nepamečiau
nes viskas yra gerai, kas yra gerai
          net jei kartais nesulaukiu
        žodžiu, žinau, kad mane girdi
ir žinau kad dar ir be žodžių
            galiu daug ką suprasti
nes šypsenų dųsniai neturi
              darbo dienų ar valandų
    nes tyliai tipenu vis
pasisemti vandens iš tavo
  šaltinio
kažkur nuklajoja drovumas