Tavo atminimui

Tuščia erdvė ir kambarys
Be durų, be langų
Iš šonų, iš viršaus suslėgęs būtimi
Ilgai užkoservavo mano sielą
Tarsi žiemai, atsargai,
Kad išlaikytų
Skonio, išvaizdos savybes,
O vėl pavasariui
Danguj prakirtus saulei skylę
Didžiuotųs išsilaikymu
Ir dvelkdamas nostalgija
Svarstytų apie ateity,
Bet praeities šešėliais
Kristų tik į nuošalę,
Į pašalę..
Kur verkia susigūžęs nuo drėgmės
Ir parašosi ištraukiamas į šviesą
Išdilęs tavo atminimas..