Pakilo meška
netikėtai iš miego,
brūkšt brūkšt
plačia letena
per purų sniegą.
Ak, dar žiemužė,
meška pagalvojo,
murkšt šmūrkšt
atgal guolin,
pusnim užsiklojo.
Zvimbia bitutė,
medum nosį tepa,
rudoji nė krust –
taip sapnas kvepia.
Lyg obelaičių žiedus
snaiges skina,
obuoliais puoštą
vainiką pina.
Dar nesikels
miegalė iš guolio,
lyžt letenėlę -
laukia meduolio.