Skaudu, kada izeidzia nelauktai zmogus,
Kuri tik pirma syk gyvenime esi sutikes,
Kuris suaizo tavo sirdi ir jausmus
Vien juoda gela tavyje palikes.
Bet dar skaudziau, kai tavo artimas zmogus
Sudarko visa tai, kas tau kilnu ir sventa.
Sutersia tavo darbus, siekimus.
Kas tavo issvajota, kuo gyventa.
Bet gi skaudziausia skriauda kest nuo draugo,
Kuriam tu viska, viska patikejai
Kurio draugyste sviesus atminimas saugo,
Kuri kadais visa sirdim mylejai