Kai neaplanko Miegas

Apgaudinėti pasaulį
Kad vis dar gyvas
Bemiegėm naktim
Kai niekas nesijuokia
Ir tyli žvaigždės
Nėra prasmės
Kai pačiam nesvarbu

Sušalę spengia žodžiai
Bukais garsais išsprogdintose
Ausyse...
Paklaikusiom akim beprotybė...

Magai stebukladariai
Pasaulio mulkintojai
Iš kepurės traukia
Krištolinį rutulį be ateities vizijos
Tik dūmai sklaidosi pikti...

Drebėdamas šaltis
Pasitraukia į tamsų kampą
Ir nebelieka nieko
Tik skaudančia galva
Raminti neramų save