Patikėk, ji ateis

Patikėk, ji ateis dar į tavo namus,
Atsinešus žarijų ugnelę įpūs,
Ir jauki šiluma tavyje išsiskleis.
Ji, tikėk, vienąkart netikėtai įeis.

O išėjus, ne kartą  sugrįžt pabandys.
Tik palik jai plačiai atlapotas duris.
Jei ateis ji pavargus, silpna, alkana,
Įsiveski vidun ir sušildyki ją.

Nebijok, neišduos. Bet ir tu neišduok.
Nepaverski daiktais. Pinigais neskaičiuok.
Išmatuok širdimi. Širdimi ją pajausk.
O paskui tylutėliai jos vardo paklausk.

Jei tyra ir tikra, jei gili ir stipri,
Išsiliejus tavy, pasiliks tavimi.
Tu juk lauki tokios. Juk tokios tau tik reik -
Nevėluok į namus. Pasitikti pareik . . .