skaityti ilgesį...

Aš noriu tau padovanoti savo ilgesį,
jame lašnoja
rytmečio spalvom,
ir vėjas beria
sąskambius į tylą,
kol baltos pėdos aidi vienumoj...

Aš tau pilu į delnus savo ilgesį,
jame rasa
sunoksta ant žiedų,
ir geria saulę,
ir iš lėto jungiasi
jų šlapios sielos spindinčiu lašu...

Jei tu paklaustum, kaip skaityti ilgesį,
aš tau priminčiau
paprastus drugius,
kurie kas rytą
bando pasivyti
padangių paukštį, keičiantį sparnus...