Dvasios namai

gyvenau
pertekliuje
ir vargdamas
kai turėjau nuosavą stogą
jo nebuvo
praeidamas pro namus
kur kažkada kiekviena akimirka
buvo brangi
tik laiko išdavystę
jaučiau
viską nušlavusią

Pagrok  saksofonu melodiją seną.
Bičiuli, mano drauge, broli, ar girdi!?..
Tegul akordai laiko vandeniu sruvena;
mes brendame per kopas, savo sunkią laimę nešdami.

mano dvasios namai
keliauja su manimi
už mano pečių
niekada neturėjau
tokio didelio namo
tokios plačios laktos
savo baltąjį paukštį lesinti
kasdien meldžiuosi
mane išklauso
realybe pamaitina
vis kitoks
vis gražesnis
vis linksmiau ulbantis

Pagrok saksofonu melodiją seną.
Bičiuli, mano drauge, broli ar girdi!?..
Tegul akordai laiko vandeniu sruvena;
mes brendame per kopas, savo sunkią laimę nešdami.