Laiškas mamai

Stiklu riedėjo mažas lašas
Ir vis didėjo jis labiau,
Ir pagaliau nukrito žemėn,
Kaip tavo ašara. Mačiau.

Tu išeini iš šio pasaulio
Ir nebegrįši niekada.
Matau kaip tau šiandiena skauda,
Tai tavo kelio pabaiga.

Aš suklumpu prie tavo lovos,
Dar neišeik, pabūk šalia.
Tik tavo akys merkias, merkias,
Ir suprantu, tavęs nėra.

Apkabinu aš tavo kūną,
Bučiuoju jau šaltas rankas,
O žmonės mus atskirti nori
Ir traukia vis tolyn mane.

Ir vėl mačiau aš tavo veidą,
Jame laiminga šypsena.
Tačiau sustingo ašarėlė
Ir išnykai tamsiam rūke.

Rašau aš tau ne bylų laišką,
Nes adresato nežinau.
Kartoju naktyje pabudus,
Galbūt išgirsi pagaliau.

Pabusk iš šito šalto miego,
Gana miegoti, jau gana.
Aš pasiilgau tavo žvilgsnio
Ir tavo šypsenos veide…