Kuklumas žmogų puošia arba naktinės sapalionės

Šiandien Pilies gatvėj tiek daug laibų kojų
Ir aš savo kreivas galūnes kilnoju.
Jos plaikstos sijonais, sūpuojasi klubais,
O mano defektų nepaslepia rūbai.
Kai šukos it dalgis plaukų kupstus kerta,
O veidrodžio vaizdas – kaip langas į gamtą,
Achilu bekulniu pakilsiu į mūšį -
Visi tokie gražūs, aš vienas aptriušęs...

Šiandien Pilies gatvėj apstu tyros meilės,
Siūbuoja sijonai, juos vejasi kelnės.
Sijonai trispalviai ir kelnės su Vyčiu,
Ir aš patriotas, tik vienas... netyčia.
Aš – kotas be kirvio, varlė be lelijos,
Aš – sūris be duonos, seniai supelijęs,
Aš – vargšas vasaris, išniekintas sausio...
Visi tokie gražūs, aš vienas bejausmis.

Šiandien Pilies gatvė pilna laimės šukių,
O aš velku kojas, iš kelio pasukęs.
Atrodau kaip buožgalvis, šamą sutikęs.
Jaučiuos kaip atrodau... atrodau nevykęs.
Ak, kiek daug ponų, kokie visi gražūs!
Tokie išskirtiniai, tik kiek per panašūs.
Ir džiaugiasi rinka, kai siela atpinga...
Visi tokie gražūs, aš vienas protingas.