į mūsų šventą tylą laužus įkuri, -
ne kartą kibirkšties į praeitį pritrūkai.
Palikdavai nuogybėj sielos žiburį,
rusenantį pasąmonės erdvėj, virš rūko,
rusenantį akių romybės alkuose.
Ne kartą tavo veidas, plūgais išravėtas,
krauju pravirkdavo, o Tu apalpusi
sužysdavai pro ašaras, sesučių mėtoj,
sužysdavai grumstu į žemės aimanas.
Ne kartą sutilpai į delno pievų rasą
ir duonoje rupioj žvilgsnius palaiminai.
Į išmintį senoliai piliakalnius kasė,
į išmintį suklupo girios, siuvamos
srovėj į siūlę, upėm išravėtų amžių.
Juk Nemuno krantais ir tiltais buvome,
nugriuvom, skendome, metus po saują glamžėm,
nugriuvom, skendome, sužėlėm kerpėje,
pelėsiais griaužėm dievdirbių Rūpintojėlį.
Apakome, tyloj maironiais verkėme.
O ąžuolas tikėjimu į dangų kėlė,
o ąžuolu siūbavome, išlūžome.
Šaknis iškirtom ir žaizdoj užsėjom druską.
Klijavome Tave iš šukių, duženų.
Tavy parklupom, klausėme: " Širdis dar pluska? "
Tavy parklupome ir lūpom lietėme
suskirdusiom. Minty retėjome. Iš būrio
kritom po gimta velėna, Lietuva,
į mūsų šventą tylą laužus Tu įkūrei.
daba mysliju, ar tikrai "romybės alkuose" ?, gal visgi turėtu būti "alkose"... kas te daba supaisys tas gimines :)
O šiaip tai stipriai kaip visada, savam stiliui, drąsiai ir gerai tokia, sakyčiau, pavojinga (nučiupinėjimo atžvilgiu) tema. Gal ir nieko naujo, bet ir nieko negražaus. 4 :o)
Na va, ir dar vienas Maironiškas pasiseilėjimas.Bet apie Lietuvą kitaip neparašyčiau, atleiskit.Na galėjau rašyt apie santykius su ES, apie krepšinį, bet...Na tik vieną metuose dieną reikia pakentėt.Dar kartą, - atleiskit.
daba mysliju, ar tikrai "romybės alkuose" ?, gal visgi turėtu būti "alkose"... kas te daba supaisys tas gimines :)
O šiaip tai stipriai kaip visada, savam stiliui, drąsiai ir gerai tokia, sakyčiau, pavojinga (nučiupinėjimo atžvilgiu) tema. Gal ir nieko naujo, bet ir nieko negražaus. 4 :o)
Na va, ir dar vienas Maironiškas pasiseilėjimas.Bet apie Lietuvą kitaip neparašyčiau, atleiskit.Na galėjau rašyt apie santykius su ES, apie krepšinį, bet...Na tik vieną metuose dieną reikia pakentėt.Dar kartą, - atleiskit.