Laiškas žmonai

Pasidalinkime:
Kas  juoda – man,
Kas  balta – tau…
Žinau,
Dar mano  kryžius
Maišosi  po  kojom.
Tu  lauki  dėmesio,
Paguodos
Valandom, dienom,
O aš  gana  retai
Prieš  tavąjį  persižegnoju.
Stipresnė  tu,
Net  mūs trapiosios
Laimės  buvimu.
Ir  po nesantaikos
Naktų  neišmylėtų
Tu  priglundi
Greita  kaip  šūvis,
Vaistas – tvarstis
Nuo  visų  ligų, bėdų,  žaizdų,
Kaip  kankinė –
Sudegt  ant  laužo  pakylėta…
Net  nežinau,
Kaip  garbinti  tave –                                   
Turi  ir  ydų,  ir  kaprizų,
Tu  net  pro  ašaras
Mane  ramindama  sakai,
Kad  viskas  bus  gerai…
Pasidalinkime  viskuo,
Kiek Dievas duos ir leis,
Viskuo per pusę…