kai prisninga
mano mintys
užšąla
sustoja
kaip upės vanduo
kaip upės vanduo
gilumoj
mano mintys
plukdo
žuvis
kai prisninga
mano sapnai
pabąla
kaip žemė
kaip žemė
mano sapnai
nesiliauja laukti
pavasario
kai prisninga
man kojos pirštus
amžinai gelia
šaltis
bei skruostai rausta
ne tau ir ne dėl tavęs
kai prisninga
aš mėgstu liūdėt
tu mėgsti mane versti į pusnį