Mano namas-degtukų dėžutė nr.1

Mano namas kerpėtas virš rūsio,
Čia pelėsiais pilkais apdūmijo,
Ir vaiduokliais naktis seniams bruzda,
Kapinaitėmis kvepia lelijos.

Ilgapirščiai vis lenda pro rūsį,
Kaip margi tarakonai per audrą,
Jei kažkas juos naikina nuo dūšios,
Apsvaiginti vis brenda ir brenda.

Aš rozetei į ausį bučiuoju,
Stikline prisidengusi aidą,
Čia kaimynai spektaklį vanoja,
Ir knarkimas griausmu vis nuaidi.

Plaukia lubos, upeliais čiurlena,
Pamazgotas vanduo virš tvirtovės.
Koks ten velnias virš manęs gyvena?
Visas sienas raupsais apkrapnojo.

Savo žilę iškišo senolis,
Pas kaimynę apdruskint likimo,
Staugia šunys, kai rainės rujoja,
Serenadas raudoja  kaimynas.

Mano namas – degtukų dėžutė,
Čia visi kaip po karo sulindę,
Apgrotavo butus lyg nuo musių,
Kyšo akys, svečius pasitinka...