kol supasi

ne ilgesys tėvynės tada buvo kai
pasakojau kad pasiilgau o tavo
žvilgsnio ilgesingo trūko iš kurio
juokdavaus kaip iš nevykusio
peruko žinau nes dingsta po
truputį kojos pargriūnu bet
nepastebiu kol kiaurai neperšlampa
rūbai pamirštu kaip valgyt  ir pirma
išsičiulpiu akį po to tik nučiulpiu
stuburą bet visa tai niekis palyginus
su tuo kai pradingsta dvejom o
kartais ir dienai tas viesulas kuriuo
mes visas sūpynes išsupome