Klausyk, Monte...

Laukas

Nuoširdus kaip krintanti snaigė
Maudosi piene kvapas jazminų.
*Akrolitas baltos tošies lūpom
Prėską žievę ragauja,
Uždengtas talijas liepų.
Sniego maldauja -
Dar groti,
girgždėti...

Vidus

Stikle, juodo miesto
Paliegusios lempos
Kaso galvą kepurėtą
Atvaizdas važiuoja
Pelkėtos gatvės
Neišbrendama
Juoduma

Blezas Paskalis

Aš tik išsiblaškęs nuo ciklonų
Mizantropijos liūtis nešančių
Nežinau nebūties
Plaukiu į begalybę.
Mėlynųjų kalnų
**Amantas.

*senovės skulptūra (paprastai žmogaus), pagaminta iš kelių medžiagų, pvz., galva iš marmuro, o kitos kūno dalys (dažniausiai uždengtos) – iš medžio.


**aktoriaus amplua: mylimojo ar mylinčiojo jaunuolio vaidmuo.