[pavargau]

Požeminio lietaus kelyje
Nusiprausiu sugrubusį kūną,
Apsiklosiu šilta antklode,
Sustabdysiu numirusį, griūvantį laiką...

Po ežero danga,
Giliai dugne,
Nuplautom sielos rankom
Aš glostau vėjo plaukus...

Geltonam smėlio kalne
Įspaustoj mano pėdoj
Vandens lašeliu girdo save
Tobula žuvėdra.

Suklususi tyliai einu per smėlį
Ir mėlyną jūrą,
Vanduo nebaugina, tikiu-
Nuplaus mano kūną.

Pagirdys troškimą sėkmės,
Svajonių ir laimės ieškoti,
Brendu vėl per smėlį lengvai
Ir saulei imu vėl mojuoti...

Pasiimk mane, o dangau,
Į žydrus ir minkštus savo fotelius,
Aš labai pavargau...
Pasiimki, prašau...


2000 spalio 19