žaidimas spalvomis

lyg šilkografija
ant rytmetinio rūko
tokie netvarūs
kasdienybės piešiniai –
už namo kampo
vėjo gūsiai tyko –
pasigėrėti ir ranka
paliesti spėk..

per daug vandens –
išblykšta akvarelė;
nuo daugtaškių
dūmuoja sakiniai..
žiūrėk kaip spurda
šventės balionėlis
įstrigęs medžio šakomis
įrėmintoj erdvėj..

ant sergančios boružės
rausvo sparno
rašai lietum įmirkusiu
kreidos gabalėliu..
o gal tiesiog dabar
kai žodžiai serga
spalva bus trauklapiu
nes į tylos asfaltą
mes nusibrozdinom
alkūnes ir kelius..

keliaukime
mozaikos plytomis
grįsta alėja
su Pjeru iš kairės
iš dešinės – Arlekinu..
ir kai visas spalvas
visatoj būsime atspėję
miegosim užsikloję
šilkografijos šilku..