be pavadinimo

spygliuota vienatvės viela pasipuošus
aš kūlversčiais žemėn riedėsiu
laukinio mustango karčius nešukuotus
galvūgaly jaukiai turėsiu

negyvas bites nuo palangės nurinksiu
ir Niekieno žemėj aukosiu
iš skolintų kiečių vainiką nupinsiu
juo saulę rytais numazgosiu

užkaltas akis pabandysiu atplėšti
naujausiais vaizdais apvyniosiu
ir mėtų arbatai nespėjus atvėsti
tau žodžių šaknis dovanosiu