kažkada

tavo
džinsų sagos
kaip akordeono klavišai
mano
raudoni vaikystės sandalai
kaip trumpametražis nutrūkstantis filmas
ir
vaikiškas kombinezonas
(kurio tau visada pavydėjau)
su mažyte kišene priekyje
kurioje dabar jau aš
laikau tavo nykstančią nuotrauką
bejėgis bet tobulai paguldytas ant
mano
kėdutės ant kurios jau bijau sėstis

begalinė
daina
pagrok dar
kad neužmirščiau kaip skamba žodžiai kad prisiminčiau melodiją
kai kėdutė pleškės liepsnose
kai ir aš pavadinsiu savo žiurkėną Pumpuryte
visai kaip ir tu
kažkada.