poliaratis.

basa Lietvamzdžiais vaikšto.

Kai
kai Indraja
kai žvaigždės
Javinė
liumenai
o avižų šypsenos delfiniškos
rifas prie kojos
nunertas glaudžias
spurda
delfinų salto
suktukai
berniukiškais šypsniais
tai narai
tai už koralų
misteriškai
suplūduriuoja klanas avižų
kai basa
kai giedra

Atlankos.

sviestinių kalmarų čiuptuvuos
brėkšta vieškeliai
bučiuoja...
svečiais išeina
čiuptuvai fantomiški

nupoliruotas  akcininkas
katiniška
šypsena
užsitraukia
armonika
link zenito man
dryžuotas skirtukas
„žmogėno“
arčiau

įkandin dar slidžios
miglos ūkai
nelieka

užsuku tiksėjimą
25 kartai per minutę
tikslu tiksi
tiksėjime
zebrinio jojo
stangri parankė
rąžos
dvispalvis
polonezas vieškeliu
vyžos
iš atlankų siūtos
nusidėvi

pajaco šyspena
skaičiuoti žingsniai
tikslu
kartais per minutę
matuojam
statom
parduodam



Iš užrašų.


Baltas, minkštas, velvetinis krizenimas. Na, mažyle, ko gi vėl, a? Pamerktos avižos krūpčioja, staipos, rezonuoja vis... Ar matai savo šypseną, mergyt? Vilnija astrališkai iš krūtinės, pilvuko kažkas švento, neliesto. Žiedadulkių lėtumu tupia ant paralelių, ambicijų, pažiūrų, svarstymų, galimybių, lūkesčių, tikėjimo. Tarpsta...

tirpstantys regėjimai. Slysta, blaškosi, tirštėja.
Rudeninis valytojas ryškus kaip niekad. Senamiestis. Teo prie turkiškų prekių skyrelio. Valytojas – užsukta švytuoklė. Oranžinė liemenė net vidudienį rėkia urbanistiniu ryškumu "Reflexite". Teo sugrįžo. Teo vietoj. Nusiperka turkišką kebabą. Sumoka. Atsisuka į valytoją. Čiūkšinti šluota inicialais valytojo autobiografijoj: 09. 09.
Liemenė, valytojas, ražinė šluota vietoj. Teo vietoj. Teo kanda kebabą, sėda į 12. Regėjimai negrįžta.
Saldžiai kvepia gerberas mergaitės. Sėdi priešais. Kam? Kam gerberas, mergyt? Žiedadulkės vietoj. Teo išlipa. Prospektu, pro lietvamzdžius, juodas futliaras rankoj.
Teo, geriausias metų akcininkas, skuba pasitikt materijos iš paraščių. Užsivėrus eterinėms skylėms, jiedu šoka. Polonezą.