Ne Pavasaris-O Tavo Dovanotas Arklys

Kai aš
Bandysiu sugauti tavo dovanotą arklį
Tuo metu mūsų valgykloje nuvingiuos eilė
aplenkdama vandeniu prisipildančius dubenis.
Visi stovintieji net neįtars, kad kas nors
gali pramušti stogą
Tik pagalvos, kad jau pavasaris,
Arba kad netikėtai atšilo

O kai Tavo dovanotas arklys įsmuks
Ir kai stovintieji eilėje pakels galvas aukštyn
nenoriai atplėšdami akis nuo raminančios lašų muzikos

Jie išvys kanopas
Tabaluojančias lyg vėdinimo propeleris

Tada jie supras,
Kad tai ne pavasaris,
O tik paprasčiausias
Arklys

Nevertas pačio smulkiausio lašo skambesio
Aš glostysiu jo galvą ir raminsiu