drėgnos akys

Apniūkusioje dienoje gražiai apšviestas mažas kalnas. Daug mėlynos drumzlinos spalvos. Ir visa tai paskęsta drėgnose akyse.
Nebūtina ten sustoti ir susimąstyti, bet kažkodėl daug kas sustoja ir negirdėdami klauso. Jie stebi tylą, kartais paima akmenį ir sviedžia jį. Ten buvo įdėta pykčio.
Niekada neklausk, kodėl? Juk puikiai žinai, kad jie tiesiog kartais išeina..tuščia ir liūdna. Ar jau tikrai laikas užsidaryti ir apsikabinti grindis? Muzika..aš joje trumpam pasiliksiu..
Ir aš tikrai juokiausi..mažų šypsenų nesuderintas paradas. Diriguoja viduj vaikštantis skausmas. Kūrinio pavadinimas – “Drėgnos akys, kuriose atsispindi mažas liūdesio kalnas”.